Lietuvos socialdemokratų partijos moterys viešai sukritikavo teismo sprendimą byloje, kurioje dėl 15-metės merginos išžaginimo jaunas vyras buvo nuteistas trejų metų laisvės atėmimo bausme, tačiau jos vykdymas atidėtas dvejiems metams. Politikės pabrėžia gerbiančios teismų nepriklausomumą, tačiau kelia klausimą, ar galiojantis teisinis reguliavimas ir bausmių politika pakankamai apsaugo seksualinio smurto prieš nepilnamečius aukas.
Socialdemokratų atstovių reakcijos sulaukė atvejis, kai, kaip teigiama viešai skelbiamoje informacijoje, mokyklinės ekskursijos metu Anykščių rajone esančiame Labirintų parke buvo išžaginta 15-metė mergina. Teismas kaltinamajam skyrė trejų metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau jos vykdymą atidėjo dvejiems metams, todėl vyras liko laisvėje.
Orinta Leiputė: „O kas tada atsitiko penkiolikmetės gyvenimui?“
Lietuvos socialdemokratų partijos narė Orinta Leiputė savo „Facebook“ paskyroje teigia, kad ši byla kelia platesnį klausimą apie tai, kaip visuomenė ir teisinė sistema vertina nusikaltimą padariusio žmogaus ateitį bei nukentėjusiosios patirtį.
Politikė atkreipia dėmesį į argumentą, kad atsakomybė neturėtų „sugadinti jauno žmogaus ateities“, ir klausia, kodėl tokiu atveju taip mažai dėmesio skiriama nukentėjusios nepilnametės ateičiai.
„Negi jaunam žmogui gyvenimą gadinsi?“ – cituojamą argumentą kvestionuoja O. Leiputė ir klausia: „O kas tada atsitiko penkiolikmetės gyvenimui?“
Jos teigimu, išžaginimas negali būti vertinamas kaip paprasta klaida, jaunatviškas neapgalvotas poelgis ar kvailystė. Politikė pabrėžia, kad kalbama apie nusikaltimą prieš kitą žmogų, kurio pasekmės nukentėjusiajai gali būti ilgalaikės.
O. Leiputė taip pat kelia klausimą, kiek reikšmės tokiose bylose turėtų turėti nusikaltimą padariusio žmogaus jaunas amžius, ankstesnis neteistumas ar gera charakteristika.
„Jis buvo jaunas? Taip. Iki tol neteistas? Taip. Gerai charakterizuojamas? Puiku. Bet visa tai nėra bilietas į švelnesnę atsakomybę už tai, kad buvo išprievartauta penkiolikmetė“, – savo įraše teigia politikė.
Kartu ji pabrėžia gerbianti teismų nepriklausomumą. Anot jos, klausimas turėtų būti keliamas ne dėl konkrečių teisėjų nepriklausomumo, o dėl to, ar pats teisinis reguliavimas pakankamai apsaugo seksualinio smurto aukas.
„Jei sistema to neužtikrina, Seimas turi žiūrėti, ką reikia keisti“, – teigia O. Leiputė.
Inga Ruginienė: sprendimas pakerta pasitikėjimą teisine sistema
Į situaciją savo „Facebook“ paskyroje reagavo ir socialdemokratė Inga Ruginienė. Ji teigia sunkiai suprantanti sprendimą, pagal kurį nepilnametės išžaginimu nuteistas vyras liko laisvėje.
I. Ruginienė pabrėžia gerbianti teismų nepriklausomumą, tačiau kartu sako, kad tai nereiškia, jog visuomenė negali kelti klausimų dėl teismų sprendimų.
Politikės vertinimu, tokiose bylose neturėtų būti sudaromas įspūdis, kad žmogaus charakteristika, visuomeninė veikla ar ankstesnis neteistumas tampa svarbesni už nusikaltimo pobūdį ir nukentėjusio asmens statusą.
Ji taip pat kelia klausimą, ar tokie patys teisiniai standartai bus taikomi kitose seksualinio smurto prieš vaikus bylose, taip pat bylose, kuriose dėl seksualinių nusikaltimų kaltinami dvasininkai.
„Negali būti dvigubų standartų. Negali būti „svarbesnių“ ir „mažiau svarbių“ aukų“, – savo įraše teigia I. Ruginienė.
Anot jos, tokie teismų sprendimai gali turėti įtakos visuomenės pasitikėjimui visa teisine sistema, todėl būtina kelti klausimą, ar valstybė pakankamai apsaugo vaikus ir nukentėjusius žmones.
Asta Bataitytė: reikia svarstyti teisės aktų pakeitimus
Apie teisinės sistemos pokyčių poreikį kalba ir LSDMS Šilalės klubo pirmininkė Asta Bataitytė.
Ji pabrėžia, kad jos kritika nėra nukreipta prieš teismų nepriklausomumą. Pasak A. Bataitytės, teismai privalo priimti sprendimus vadovaudamiesi įstatymais ir byloje surinktais įrodymais, o ne visuomenės emocijomis. Tačiau visuomenė, jos teigimu, turi teisę diskutuoti apie tai, ar patys įstatymai pakankamai apsaugo seksualinio smurto aukas.
Politikė kelia klausimą, ar seksualinio smurto prieš nepilnamečius atvejais jaunas amžius, gera reputacija ar ankstesnis neteistumas neturi per didelės įtakos atsakomybės vertinimui.
A. Bataitytė mano, kad būtina rimtai svarstyti teisės aktų pakeitimus. Viena iš jos minimų krypčių – griežtesnis lengvinančių aplinkybių taikymo ribojimas seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius bylose.
„Išžaginimas nėra klaida, dėl kurios galima tiesiog atsiprašyti ir grįžti prie įprasto gyvenimo“, – teigia politikė, pabrėždama, kad nukentėjusiam žmogui tokio nusikaltimo pasekmės gali išlikti daugelį metų ar net visą gyvenimą.
Siūloma diskutuoti ir apie seksualinių nusikaltėlių registrą
A. Bataitytė taip pat siūlo diskutuoti apie viešą seksualinius nusikaltimus padariusių asmenų registrą.
Jos teigimu, toks mechanizmas turėtų būti kuriamas atsakingai, derinant vaikų saugumo, visuomenės interesus ir žmogaus teisių apsaugą. Tačiau, politikės vertinimu, pati diskusija apie galimą tokio registro sukūrimą yra reikalinga.
Dar viena akcentuojama kryptis – didesnė pagalba seksualinio smurto aukoms. Pasak A. Bataitytės, teisingumas negali apsiriboti vien teismo nuosprendžiu. Nukentėjusiems žmonėms taip pat reikalinga psichologinė pagalba, saugumas, pagarbus elgesys ir valstybės parama.
Politikės pabrėžia: kalbama ne apie kerštą
Socialdemokračių pasisakymuose kartojama mintis, kad diskusija dėl šios bylos neturėtų būti suprantama kaip raginimas atsisakyti teismų nepriklausomumo ar reikalauti emocijomis grindžiamų nuosprendžių.
Priešingai, politikės teigia norinčios atkreipti dėmesį į platesnę problemą – ar dabartinė teisės sistema pakankamai aiškiai atspindi seksualinio smurto prieš nepilnamečius sunkumą ir ar nukentėjusiosios jaučiasi pakankamai apsaugotos valstybės.
A. Bataitytė savo poziciją apibendrina teigdama, kad visuomenei reikia ne keršto, o teisingumo – tokios teisinės sistemos, kurioje seksualinio smurto aukos galėtų pasitikėti valstybe.
Tuo metu O. Leiputė pabrėžia, kad valstybės pareiga turėtų būti ne bet kokia kaina apsaugoti nusikaltimą padariusio žmogaus ateitį, o užtikrinti teisingumą nukentėjusiesiems ir aiškiai parodyti, kad seksualinis smurtas nėra nusikaltimas, kurį galima pateisinti vien žmogaus jaunyste, reputacija ar gera biografija.
delfi.lt nuotrauka