Seimas priėmė esminį Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymą. Šiuo teisės aktu siekiama sukurti vieningą, koordinuotą ir pažangią sistemą, kuri užtikrins vyresnės kartos gerovę, visavertį įsitraukimą į visuomeninį gyvenimą bei stiprins kartų solidarumą.
Priimtu įstatymu aiškiai nustatytas vyresnio amžiaus žmonių politikos tikslas, pagrindiniai uždaviniai bei strateginės kryptys. Dokumente taip pat apibrėžta valstybės bei savivaldybių institucijų kompetencija, patariamosios institucijos, bendruomeninių organizacijų vaidmuo bei kertiniai darbo su vyresnio amžiaus asmenimis principai ir reikalavimai.
Svarbiausi įstatymo tikslai ir siekiai
Naujuoju įstatyminiu reguliavimu ypatingas dėmesys skiriamas politikos koordinavimo gerinimui – ypač regioniniu bei savivaldybių lygmeniu. Teisės aktu siekiama:
Sudaryti geresnes sąlygas vyresnio amžiaus žmonėms aktyviai dalyvauti su jais susijusios politikos formavimo ir sprendimų priėmimo procesuose tiek nacionaliniu, tiek vietos savivaldos lygmenimis.
Sukurti reikiamą infrastruktūrą bei prielaidas savivaldybėse vykdyti tikslinį darbą su vyresnio amžiaus žmonėmis.
Motyvuoti vyresniąją kartą įsitraukti į jų interesus, poreikius bei galimybes atitinkančias veiklas.
Svarbūs skaičiai ir apibrėžimai:
60 metų – nuo šio amžiaus cenzas asmuo pagal priimtas nuostatas oficialiai bus laikomas vyresnio amžiaus žmogumi.
80 proc. – ne mažiau kaip tiek narių privalės turėti Vyresnio amžiaus žmonių organizacija (asociacija), kurios pagrindinis veiklos tikslas yra atstovauti šios grupės interesams.
Prioritetinės sritys ir instituciniai pokyčiai
Įstatymu tiesiogiai sustiprinamos tos pačios prioritetinės sritys, kurias savo ataskaitose anksčiau yra išskyrusi ir Valstybės kontrolė:
Skaitmeninių paslaugų prieinamumo ir raštingumo gerinimas;
Socialinės įtraukties ir sanglaudos visuomenėje stiprinimas;
Aktyvus dalyvavimas sveikatinimo, kultūros, švietimo bei mokymosi visą gyvenimą veiklose.
Siekiant efektyvaus politikos įgyvendinimo, bus steigiama prie Vyriausybės veikianti Vyresnio amžiaus žmonių reikalų taryba. Tai bus kolegiali visuomeninė patariamoji institucija, sudaroma vadovaujantis lygybės principu iš ministerijų, valstybės ir savivaldybių institucijų paskirtų atstovų, taip pat akademinės bendruomenės bei šalyje veikiančių specializuotų organizacijų deleguotų narių.
Pokyčiai palies ir vietos savivaldą: įsigaliojus šiam įstatymui, kiekvienos savivaldybės administracija privalės paskirti atsakingą struktūrinį padalinį arba konkretų darbuotoją, kuris koordinuos vyresnio amžiaus žmonių politikos įgyvendinimą vietoje.
Naujasis teisės aktas turėtų svariai prisidėti prie geresnių sąlygų vyresnio amžiaus žmonėms gyventi visavertį socialinį, kultūrinį bei asmeninį gyvenimą sudarymo, jų teigiamo įvaizdžio visuomenėje formavimo bei solidarios visų kartų visuomenės kūrimo. Šios politikos įgyvendinimas bus finansuojamas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų bei kitų teisėtai įgytų lėšų.
Teisėkūros informacija: Įstatymo projektas Nr. XIVP-3989(2). Už naują įstatymą balsavo 80 Seimo narių, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 1 parlamentaras.