Ar kada susimąstėte, o kaip vis dėlto veikia valstybė? Būtent VEIKIA, ne egzistuoja, ne velkasi pati savų reformų uodegoje, ne diskutuoja pati su savimi, o tariasi su žmonėmis, išklauso ir atliepia juos.
Taip, aš dalyvauju rudenį vyksiančiuose rinkimuose, nes dirbdama Šilalės rajono savivaldybės tarybos nare ir galėdama žmonėms padėti vienu ar kitu klausimu, jaučiu, kad galiu būti naudinga.
Esu lietuvių kalbos mokytoja ekspertė, natūralu, kad švietimo sritis artimiausia. O ši sritis yra amžinoje reformos stadijoje. Antri metai mokytojai dirba praktiškai be vadovėlių arba geriausiu atveju gauna naujus maždaug pirmo semestro pabaigoje. Ministerija reformuoja egzaminų tvarką – nespėja parengti mokytojų, o kaip dar mokytojams padėti pasirengti mokiniams? Švietimas tapo eksperimentine marionete, o mokytojai ir mokiniai – sistemos įkaitai. Tačiau kas prisiims atsakomybę už tokių skubotų sprendimų žalą mokiniams? Regionų mokyklos kasmet prieš rugsėjį baiminasi, kad nesusidarys klasės ir mokyklai grės uždarymas. Mokytojo profesija ne tik kad netapo prestižine, priešingai, dabar jau šalies mokyklose jų trūksta rekordiškai daug.
Ir kitose srityse visiškas krachas – sveikatos reforma, stumiama buldozeriu, kol kas nedavė jokių rezultatų, kuriuos jaustų paprastas žmogus – eilės pas gydytojus tenka laukti pusmetį, uždaromi ligoninių skyriai. Keliai, tiltai varo į neviltį ne tik jais važiuojančius, bet ir gyvenančius šalia. Esame turbūt prasčiausius kelius turinti valstybė Europoje. Elektros kainų liberalizvimas ne sumažino kainas, o tik padidino.
Manau, kad blogiausia yra tada, kai valdžia nebegirdi paprasto žmogaus. Negirdi, nesitaria, priima skubotus sprendimus bei reformas. Ir visa tai turbūt susiję su tuo, kad Seime trūksta regionų atstovavimo ir svaraus balso.
Kviečiu palaikyti spalio 13 dieną rinkimuose į Seimą mane ir Lietuvos socialdemokratų partija – LSDP bei mūsų apygardų kandidatus.