Dainius Ivoškis yra kandidatas į Seimo narius Kelmės – Šilalės vienamandatėje rinkimų apygardoje. Jam nesvetimos mūsų kasdieninės problemos, tad išrinktas į Seimą dirbtų visų Šilalės ir Kelmės gyventojų vardu.
Jau anksčiau raginome jus užduoti aktualių klausimų Dainiui į kuriuos jis maloniai atsakys.
Pateikiame anksčiau užduotų klausimų – atsakymų sąrašą. O jeigu jūs norite užduoti klausimą Dainiui, kviečiame tai padaryti tiesiog užpildžius šią formą: Klausk kandidato į Seimo narius
1. Kokias didžiausias problemas išskirtumėte Šilalės rajone, kurias reikėtų spręsti pirmiausia?
Matau, kad Šilalės rajonas susiduria su gana dideliais demografijos iššūkiais, t. y. sparčiu gyventojų senėjimu, o tai kelia įvairių problemų senstančiai rajono visuomenei. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas mažėja, nors tokių paslaugų poreikis tarp rajono gyventojų tik didėja. Tai paradoksalu! Mano nuomone, reikia stabdyti vykdomą sveikatos priežiūros paslaugų teikimo „perkėlimą“ iš rajoninių ligoninių į regionų centrus, nes dauguma vyresnio amžiaus žmonių nėra pajėgūs nuvykti į gretimą ar tolimesnį rajoną dėl tam tikrų sveikatos priežiūros paslaugų gavimo. Šią problemą sudaro ir lėta „slenkanti“ asmens sveikatos priežiūros paslaugų privatizacija, kai rajono gyventojai dažnai yra nenoromis priverčiami rinktis brangią privačią gydymo įstaigą, esančią rajone, nes tos pačios paslaugos rajone esančioje viešojoje gydymo įstaigoje pacientas gauti tiesiog objektyviai negali dėl esančių begalinių pacientų eilių. Dabartinės valdžios lozungai dėl sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo didinimo rajonuose tėra tik žodžiai, kurie šilališkių padėties nepakeis, todėl būtina imtis realių veiksmų, kad būtų sprendžiamos rajono gyventojų problemos sveikatos priežiūros srityje.
Būtina apgręžti ir Švietimo ministerijos įvykdytą mokyklų tinklo reformą dėl viduriniojo ugdymo mokinių skaičiaus klasėse normatyvo nustatymo, dėl kurio savivaldybėse esančios gimnazijos III gimnazijos klases gali formuoti iš nemažesnio nei 21 mokinio skaičiaus. Toks sprendimas atitinka tik miestų ir didmiesčių poreikius, bet visiškai prasilenkia su kaimiškų rajonų realybe. Nors viešai deklaruojama, kad tai pagerins mokinių ugdymo kokybę, nes neva didžiosios mokyklos yra labiau pajėgios užtikrinti kokybišką ugdymą, bet tai pavadinčiau tiesiog akivaizdžiu melu. Pradėjus įgyvendinti „Įtraukiojo ugdymo“ modelį mokyklose, kuriose yra komplektuojamos didelės klasės, mokytojai nėra pajėgūs skirti tiek dėmesio, kiek būtina kiekvieno mokinio kokybiškam ugdymui, nes ant mokytojų pečių užkraunamas ir mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymas. Šiems mokiniams reikia ypatingo dėmesio, todėl likę mokiniai neretai lieka „nuskriausti“ ugdymo prasme, nes mokytojai objektyviai negali skirti jiems deramo dėmesio kokybiškam ugdymo procesui. Mano praktinė patirtis rodo, kad vidurinės mokyklos, turinčios „kompaktiškas“, ne mažesnes nei 12 mokinių viduriniojo ugdymo klases, valstybinių egzaminų metu pasirodo geriau nei didžiosios, nes jose užtikrinamas betarpiškas mokytojo darbas su jo mokiniais, todėl šią reformą būtina atgręžti.
Žinau, kad šilališkiai susiduria ir su įvairiomis vietinio lygmens problemomis, kaip antai, drakoniški būsto administravimo mokesčiai ir nekokybiškai teikiamos paslaugos. Šią problemą turėtų proaktyviai spręsti vietinė rajono valdžia. Būtina įsiklausyti į rajono gyventojų išsakomus priekaištus ir nepalikti jų likimo valiai. Manau, kad savivaldybė turėtų išlikti atvira potencialiems naujiems būstų administratoriams, kad rajone atsirastų natūrali konkurencija, užtikrinanti teikiamų paslaugų kokybę ir konkurencingą kainą. Dabartinė situacija nėra gera ir ją vertinčiau kaip monopolinę, todėl būtina, kad savivaldybė išgirstų rajono gyventojus, kviestų į rajoną naujus ir patyrusius daugiabučių namų administratorius bei noriai skelbtų daugiabučių namų administratorių atrankas. Tik tokiu keliu galima pagelbėti rajono gyventojams ir išspręsti šią juos kamuojančią problemą.
2. Jeigu būtumėte išrinktas į Seimą, kuriame komitete norėtumėte dalyvauti?
Pats svarbiausias komitetas Seime yra Biudžeto ir finansų, nes nuo jo sprendimų priklauso tai, kaip yra valdomos mūsų visų mokesčių forma sumokėtos lėšos. Kad lėšos būtų paskirstytos racionaliai ir skirstymas atitiktų mūsų visų lūkesčius ir poreikius, būtina atitinkama parlamentinė kontrolė Seime, todėl mielai dirbčiau šiame komitete. Kita vertus, turiu sukaupęs nemažą patirtį savivaldybės valdymo klausimais, todėl save matyčiau dirbant Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete, kur galėčiau panaudoti savo žinias ir spręsti su valstybės ir savivaldybių valdymu susijusius klausimus. Kadangi pats esu ūkininkas bei kaimiškos vietovės atstovas, tai taip pat neatmesčiau galimybės dirbti ir Kaimo reikalų komitete, kuriame sprendžiama tiek daug mums, kaimo žmonėms, aktualių klausimų. Ši sritis man be galo artima ir kaip prioritetą matyčiau būtinybę per šį komitetą siekti biurokratinės naštos mažinimo ūkininkams bei spręsti kitas kaimiškose vietovėse iškylančias problemas.
3. Minėjote, kad esate jaunasis ūkininkas. Kokios veiklos jūsų ūkis?
Turiu nedidelį augalininkystės ūkį. Šiai dienai ūkininkavimas yra mano hobis ir papildomas pajamų šaltinis. Turiu pripažinti, kad pradedant ūkininkavimą pačios veiklos perspektyva atrodė kur kas geresnė nei šiandien. Gal taip yra todėl, kad, mano nuomone, turime du aplinkos ministrus ir nei vieno žemės ūkio, o gal todėl, kad ant ūkininkų pečių perkeliama pernelyg didelė administracinė našta ir pats ūkininkavimas tampa sudėtingas ne dėl savo natūros, o dėl esamos biurokratijos. Taip pat tenka nuliūsti ir dėl to, kad šiandien ant ūkininkų suverčiamos visos aplinkosaugos problemos, kai visi puikiai žinome, kad ŠESD efektą labiausiai skatina pramonės ir transporto sritys, o ūkininkų veikla tampa dar labiau apribota. Džiugu, kad pagaliau ūkininkai ryžosi atvirai protestuoti ir atkreipė į save dėmesį, nes šiame sektoriuje šiuo metu kuriamos dirbtinės problemos, kaip antai, daugiamečių pievų atkūrimo klausimas, kurių neturėtų būti.
Politinė reklama platinama neatlygintinai