Jau kurį laiką mūsų svetainėje yra startavusi rubrika, kurioje galite klausti klausimų kandidato į Seimo narius Dainiaus Ivoškio. Šią savaitę sulaukėme aktualaus klausimo visiems šilališkiams:
Kaip vertinate poligono steigimą Šilalės rajone?
Kandidatas į Seimo narius
Jeigu prašytumėte į šį klausimą atsakyti vienu žodžiu, tai atsakyčiau taip – nevienareikšmiškai.
Viena vertus, pats poligonas Šilalės rajone yra strateginę reikšmę valstybei turintis objektas, kuris reikalingas tam, kad būtų galima užtikrinti reikiamus karinius pajėgumus valstybės gynybos požiūriu. O tai Rusijos karinės agresijos Ukrainoje akivaizdoje yra be galo svarbu. Tačiau pačio Lietuvos kariuomenės Šilalės karinio poligono steigimo proceso toli gražu negalima pavadinti sklandžiu ir tai, manau, kelia įvairių klausimų ne tik man, bet ir Šilalės bei Tauragės rajonų gyventojams.
Visų pirma, reikia priminti, kad valstybės gynimo taryba Lietuvos kariuomenei maždaug prieš metus pavedė atrinkti potencialias poligonų vietas, tad tai nėra šviežias klausimas. Tačiau Tauragės ir Šilalės rajonų gyventojams tik visai neseniai buvo pranešta, kad poligonus nutarta įrengti būtent šiuose rajonuose. Ir štai staiga gimė Lietuvos kariuomenės Tauragės karinio poligono ir Lietuvos kariuomenės Šilalės karinio poligono įstatymo projektas (toliau – Poligonų steigimo įstatymo projektas), kuris iš esmės skirtas tam, kad poligonų statyba būtų reglamentuota specialiuoju įstatymu, leidžiančiu apeiti galiojančias bendrąsias statybą reglamentuojančias nuostatas. Tai, aišku, leis potencialiai poligonų statybą sutrumpinti iki pusmečio ar metų, bet problema ta, kad poligonų steigimo klausimas liko visiškai neišdiskutuotas jokiame lygmenyje. Todėl puikiai suprantu tiek šilališkių, tiek tauragiškių nuostabą ir pyktį, kai pasklido žinia, jog nutarta šiuose rajonuose steigti po naują poligoną, nes su vietos gyventojais niekas nei tarėsi, nei diskutavo. Su visuomene poligonų kūrimo klausimas aptartas tik liepos 15 d. (trys dienos iki įstatymo pateikimo svarstymo), kur atvykę vietos gyventojai turėjo begalę klausimų, o atsakymų į daugumą jų nesulaukė.
Antra, aiškėja, jog nėra atliktas joks numatytų poligonų poveikio aplinkai vertinimas. Tai nėra privaloma, tačiau toks vertinimas būtų galėjęs iš anksto išsklaidyti abiejų rajonų gyventojų abejones. Akivaizdu, kad laiko tam pakako, nes poligonų kūrimo iniciatyva gimė prieš metus, tačiau tai nebuvo daroma. Kodėl taip pasielgta man kol kas neaišku. Nemanau, kad neatlikus poveikio aplinkai vertinimą vietos gyventojų abejonės išsisklaidys artimiausiu metu, nors tinkamai atlikus namų darbus to būtų buvę galima ir išvengti.
Trečia, visiškai neaišku, kaip bus suderinti vietos gyventojų, kurių nekilnojamasis turtas patenka į poligonų teritorijas, medžiotojų bei kitų suinteresuotų asmenų interesai. Kyla natūralus klausimas, kaip ir į kokio dydžio kompensacijas galės pretenduoti vietos gyventojai, kurių nekilnojamąjį turtą gali tekti nacionalizuoti. Taip pat neaišku, ar medžiotojai turės galimybę poligonų teritorijose, kurios patenka į dabartinius medžioklės plotus, vykdyti laukinių žvėrių populiacijos kontrolę. Tarsi bandoma sakyti, kad tai bus sprendžiama, tačiau šiai dienai šie suinteresuoti asmenys yra palikti nežinomybėje.
Kita vertus, visi puikiai suprantame, kad kitoje svarstyklių pusėje turime nacionalinio saugumo klausimą, kurio užtikrinimui būtina pasirūpinti visa reikiama infrastruktūra, reikalinga ne tik mūsų kariuomenei, bet ir į Lietuvą atvykstančioms vakarų valstybių, įsipareigojusių užtikrinti mūsų saugumą, karinėms pajėgoms.
Kol kas Seime Poligonų steigimo įstatymas praėjo pateikimo stadiją, o jo svarstymas persikels į Seimo rudens sesiją, tad yra trumpas laiko tarpas, per kurį Poligonų steigimo įstatymo projektą dar būtų galima tobulinti taip, kad jis atitiktų visų suinteresuotų šalių lūkesčius, tačiau klausimas ar tam pakaks politinės valios.
Mano vertinimu, dabartinė vyriausybė eilinį kartą užlipo ant to paties grėblio – nevykusios komunikacijos ir bandydama buldozeriu priimti Poligonų steigimo įstatymą sulaukė pelnyto pasipriešinimo, nes likusios suinteresuotos grupės buvo paliktos nuošalėje. Tikėtina, kad pastarasis įstatymas Seimo rudens sesijoje bus priimtas, bet dabartinei vyriausybei reikėtų gerai pasiraitoti rankas ir išklausius visų suinteresuotų grupių lūkesčius, paruošti šį teisės aktą taip, kad liktų kuo mažiau nepatenkintų asmenų.
Politinė reklama platinama neatlygintinai