Finansiniai sukčiai kasmet iš Lietuvos gyventojų išvilioja milijonus eurų. Siekdamas sustiprinti žmonių apsaugą ir aiškiau apibrėžti finansų įstaigų atsakomybę, Seimo narys Darius Razmislevičius inicijavo Mokėjimų ir Vartojimo kredito įstatymų pataisas.

Sukčiai tampa vis išradingesni: jie apsimeta bankų darbuotojais, siunčia suklastotus pranešimus, išvilioja prisijungimo duomenis, o kartais net įtikina žmones paimti vartojimo kreditus. Nukentėjusieji praranda santaupas, patiria didžiulį stresą, o kai kuriais atvejais lieka ir su ilgalaikiais finansiniais įsipareigojimais.

Problemos mastas kelia nerimą: 2020 metais iš bankų klientų sukčiai išviliojo 4,8 mln. eurų, o 2024 metais ši suma išaugo daugiau nei keturis kartus ir jau siekė 20 mln. eurų. Per šį laikotarpį finansinio sukčiavimo atvejų skaičius padidėjo daugiau kaip septynis kartus.

Didesnė atsakomybė finansų įstaigoms

Inicijuotomis įstatymų pataisomis siekiama, kad bankai ir kiti mokėjimo paslaugų teikėjai aktyviau užkirstų kelią sukčiavimui, o ne tik reaguotų į jau įvykusius nusikaltimus.

Pagrindiniai siūlomi pokyčiai:

  • Pareiga stabdyti įtartinus pavedimus. Finansų įstaigos būtų įpareigotos nuolat stebėti mokėjimo operacijas ir stabdyti pavedimus, kai yra objektyviai pagrįstų priežasčių įtarti sukčiavimą. Jei įstaiga turėjo pagrindą sustabdyti mokėjimą, bet to nepadarė, jai tektų atsakomybė už žmogaus patirtus nuostolius.

  • Pinigų grąžinimas apsimetimo atvejais. Numatoma aiškesnė nukentėjusiųjų apsauga tais atvejais, kai sukčiai apsimeta pačiu banku. Esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, žmogui turėtų būti grąžinami prarasti pinigai.

  • Prievolė pagrįsti sprendimus. Vien tai, kad mokėjimas patvirtintas naudojantis žmogaus prisijungimo priemonėmis, savaime nebebus pakankamas įrodymas, jog gyventojas sąmoningai autorizavo konkrečią operaciją ar elgėsi labai neatsargiai.

Papildoma apsauga nuo sukčių primestų skolų

Įstatymų pataisos apima ir vartojimo kreditų sritį. Kredito davėjai, turėdami pagrįstų įtarimų dėl sukčiavimo, privalės:

  1. Įspėti klientą apie galimą riziką;

  2. Įvertinti situacijos aplinkybes;

  3. Prireikus – sustabdyti kredito lėšų išmokėjimą.

Tokiu būdu siekiama apsaugoti žmones nuo skaudžiausių scenarijų, kai sukčių įtikintas asmuo ne tik praranda visas turimas santaupas, bet ir lieka su svetima paskola.

Žmogus neturi likti vienas prieš sukčius

„Kova su finansiniu sukčiavimu negali būti vien gyventojų atsakomybė. Finansų įstaigos turi technologijas, informaciją ir galimybes atpažinti įtartinas operacijas, todėl jos privalo aktyviai prisidėti prie žmonių pinigų apsaugos. Mano tikslas – kad finansų sistema būtų ne tik patogi, bet ir saugi, o nuo sukčių nukentėję žmonės neliktų vieni su savo problemomis“, – pabrėžia Darius Razmislevičius.

Įstatymų projektais siekiama aiškesnių, visiems rinkos dalyviams privalomų sukčiavimo prevencijos standartų ir sąžiningesnio atsakomybės paskirstymo. Tai svarbus žingsnis siekiant, kad finansinio saugumo užtikrinimas taptų ne vien gyventojų rūpesčiu, bet ir aiškia finansų įstaigų pareiga.

Informacinis šaltinis: razmislevicius.lt