Rekordinis krašto apsaugos finansavimas, nacionalinį saugumą stiprinantys darbai, įgyvendinti valstybei svarbūs projektai ir reikšmingai padidintas socialinis saugumas visoms žmonių grupėms – tai esminiai pokyčiai, kuriuos palieka darbą baigianti XX-oji Vyriausybė, vadovaujama Ministrės Pirmininkės Ingos Ruginienės.
„Nuo pirmųjų XX-osios Vyriausybės dienų laikėmės krypties, kuriai įsipareigojome Vyriausybės programoje, reagavome į nepaprasto mūsų laikmečio iššūkius saugumo srityje ir dirbome laikydamiesi principo, kad valstybė yra stipri tiek, kiek stiprūs yra labiausiai pažeidžiami visuemens nariai. Dėmesį krašto apsaugai geriausiai išreiškia skaičiai – iki šiol didžiausias, 5,38 proc. BVP siekiantis finansavimas, leidžiantis sparčiau vystyti svarbius infrastruktūros projektus ir vykdyti įsigijimus.
Šeimos politika ir demografinių problemų sprendimas pirmą kartą pakylėti į tarpinstitucinio prioriteto lygį, o pozityvūs socialiai orientuoti pokyčiai palietė įvairias grupes – auginančius vaikus tėvus, dirbančiuosius, senjorus ir nepasiturinčius. Nuoširdžiai dėkoju socialiniams partneriams ir visiems, dirbusiems kartu vardan bendro geresnės Lietuvos tikslo“,
– sako laikinai einanti pareigas Ministrė Pirmininkė I. Ruginienė.
👨👩👧👦 Išskirtinis dėmesys šeimoms ir pagalba pažeidžiamiems
Šeimos politikos stiprinimas tapo vienu svarbiausių kadencijos akcentų, atnešęs apčiuopiamų finansinių pokyčių Lietuvos gyventojams:
Išmokos gimus vaikui: Vienkartinė išmoka gimus vaikui reikšmingai padidinta nuo 814 iki 1036 eurų. Nuosekliai didinti vaiko pinigai, o platesnis šeimų ratas gavo teisę į vaiko priežiūros kompensacines išmokas.
Parama vaiko išlaikymui: Valstybės mokama vaiko išlaikymo išmoka (tiems, kurie negauna teismo sprendimu patvirtinto išlaikymo) išaugo nuo 133,2 iki 185 eurų – tai palies bemaž 17 tūkst. vaikų.
Parama būstui įsigyti: Jaunoms šeimoms palengvinta finansinė našta – būsto vertės riba, iki kurios taikomas atleidimas nuo notaro mokesčio už hipotekos sandorį, padidinta nuo 87 tūkst. iki 120 tūkst. eurų. Nuo šio rugpjūčio pradinio įnašo reikalavimas pirmojo būsto pirkėjams mažinamas nuo 15 iki 10 proc.
Sąskaitų už elektros energiją mažinimas: Nepriklausomi tiekėjai teisiškai įpareigoti nutraukti sutartis su pažeidžiamais vartotojais, jei visuomeninė kaina yra mažesnė. Tai apsaugos 285 tūkst. vartotojų nuo permokėjimo.
Pensijų kaupimo pertvarka: Atsisakyta automatinio gyventojų įtraukimo į antrąją pensijų pakopą, suteikiant žmonėms visišką laisvę patiems priimti sprendimus dėl kaupimo.
🛡️ Stiprinama gynyba, sienų apsauga ir atsparumas
Siekdama užtikrinti šalies saugumą geopolitinių iššūkių fone, Vyriausybė įgyvendino strateginius gynybos projektus:
Rekordinis finansavimas: Pasiektas istorinis gynybos biudžetas – 5,38 proc. BVP. Didžiausias dėmesys skirtas oro gynybai: plečiamas sensorių tinklas, diegiami radarai, priešdroninės ir elektroninės kovos priemonės, įsigyjamos oro gynybos bei bepiločių orlaivių sistemos.
Kritinė infrastruktūra: Lietuvos iniciatyva sukurti teisiniai pagrindai nuolatiniam kritinės energetikos infrastruktūros finansavimui iš ES lėšų – 2026 m. šiai sričiai skirta 22 mln. eurų.
Karinė infrastruktūra: Pritarta Kapčiamiesčio karinio poligono steigimui ir Tauragės poligono plėtrai, stiprinant NATO rytinio flango saugumą.
Kova su hibridinėmis grėsmėmis: Sugriežtinta atsakomybė už kontrabandą, suintensyvintas pasienio patruliavimas ir pasiektas beprecedentis institucijų bendradarbiavimas.
🚜 Gyvybingi regionai ir stipresnis žemės ūkis
Didelis dėmesys skirtas biurokratijos mažinimui bei tolygiai regionų plėtrai:
Mažesnė našta ūkininkams: Atsisakyta perteklinių dokumentų ir patikrinimų, paspartintas skaitmeninimas. Įteisintas valstybinės žemės nuomos teisių perdavimas šeimos nariams, užtikrinant ūkių tęstinumą.
Investicijos į regionus: Regionų plėtros planams numatyta 1,6 mlrd. eurų ES fondų lėšų, iš kurių net 1 mlrd. eurų keliaus socialinei sričiai – švietimui, sveikatos apsaugai ir viešosioms paslaugoms.
📈 Investicijos augimui ir inovacijos
Vyriausybė padėjo pamatus ilgalaikiam šalies ekonomikos konkurencingumui:
Nacionalinis plėtros bankas: ILTE transformuotas į visavertį nacionalinį plėtros banką, išplečiant verslo finansavimo galimybes.
Strateginiai projektai: Inicijuota Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtra (prognozuojama 7 mlrd. eurų ekonominė nauda per 25 metus). Taip pat pradėtas pirmosios Baltijos šalyse dirbtinio intelekto gamyklos „LitAI“ steigimas.
Gynybos pramonė: Gynybos obligacijų platinimo apimtys išaugo nuo 203 mln. eurų (2025 m.) iki 451 mln. eurų (2026 m.).
Statybų procesų greitinimas: Įstatymų pakeitimai statybos dokumentų derinime leis 1,5 mln. eurų sumažinti administracinę naštą gyventojams ir verslui.
🩺 Labiau prieinama sveikatos priežiūra
Sveikatos apsaugos sistemoje eliminuoti pacientus varginę barjerai:
Didesnis prieinamumas: Padidintas finansavimas kompensuojamiems vaistams ir pagreitintas naujų vaistų įtraukimas į sąrašus.
Priemokų naikinimas: Panaikinti dvigubi mokėjimai už paslaugas, kurias apmoka VLK – pacientams nebereikia mokėti papildomų priemokų tiek viešose, tiek privačiose įstaigose.
Pasirengimas krizėms: Sustiprinta infrastruktūra ekstremalioms situacijoms, o Lietuvos medikai-savanoriai aktyviai siunčiami į stažuotes Ukrainoje.
🎓 Investicijos į švietimą, kultūrą ir užsienio politiką
Pedagogų gerovė: Mokytojų, mokslo darbuotojų ir trenerių darbo užmokestis padidintas 8,41 proc., parengtas ilgalaikis mokytojų pritraukimo planas.
Kultūros pasas: Nuo šių metų rugsėjo Kultūros pasu pradės naudotis ir priešmokyklinio ugdymo vaikai (tam papildomai skirta 1,196 mln. eurų).
Tarptautinė lyderystė: Patvirtinti Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetai, pradėtos stojimo derybos su Ukraina ir Moldova. Lietuva tapo viena svarbiausių ES programų „EU4Reconstruction“ ir „Ukraine2ES“ įgyvendintojų bei reikšmingai sustiprino transatlantinius ryšius su JAV.