Šios vyriausybės sprendimas išsaugoti gimnazijos klases palietė ir dvi mūsų rajono gimnazijas.
Pavasarį priimtas sprendimas savivaldybėms leisti formuoti mažesnes klases davė akivaizdžių rezultatų – 42 Lietuvos miestelių gimnazijos išsaugojo net 48 klases.
Tai reiškia, kad Rugsėjo 1-ąją šimtai III-IV gimnazijos klasių mokinių galės ramiai toliau tęsti mokslus savose gimnazijose, užuot patyrę papildomą stresą ir nepatogumus, kurie būtų kilę, jeigu tektų pereiti į kitas mokyklas ir iki jų kasdien važinėti dešimtis kilometrų.
Jeigu nebūtų pakeistas ankstesnės Vyriausybės sprendimas formuoti klases tik daugiau nei iš 21 mokinio, 42 gimnazijoms grėstų reorganizacija.
Šios mokyklos nėra prastos, skirtingai, nei nori įteigti politiniai oponentai. O tai geriausiai įrodo savivaldybių nusiteikimas jas išsaugoti skiriant papildomų lėšų – visais minėtais atvejais savivaldybės prisideda 50 proc. lėšų ugdymo planui įgyvendinti.
Vadinasi, savivaldybės įsivertino, kad šios gimnazijos yra reikalingos dabar ir bus reikalingos ateityje.
Socialdemokratai laikosi nuomonės, kad vienodai svarbūs yra visi be išimties Lietuvos mokiniai – tiek gyvenantieji didmiesčiuose, tiek mažuose miesteliuose.
