Jau kurį laiką smalsesni rajono gyventojai paklausia, ar dalyvausiu artėjančiuose Seimo rinkimuose, o akylesni jau pastebėjo, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos puslapyje tarp registruotų Kelmės-Šilalės rinkimų apygardos kandidatų yra ir mano pavardė. Tad šie žmonės mano atsakymą jau žino, tačiau tiems, kurie dar nežino, sakau TAIP – dalyvausiu artėjančiuose Seimo rinkimuose! Mandatą man dalyvauti Seimo rinkimuose Lietuvos socialdemokratų partijos Kelmės skyriaus bičiuliai suteikė dar praėjusį rudenį, tad turėjau pakankamai laiko apsispręsti dėl dalyvavimo ir apmąstyti darbo Seime prasmę.
Manęs neapžįstantiems – prisistatysiu. Esu Dainius Ivoškis, Kelmės rajono savivaldybės tarybos narys, Lietuvos socialdemokratų partijos Kelmės rajono skyriaus pirmininkas. Rajono taryboje dirbu antrą kadenciją, esu opozicijos lyderis, Investicijų, ūkio ir kaimo reikalų komiteto, taip pat savivaldybės kolegijos narys. Man 34 metai, gimiau ir užaugau Gailiuose, Kelmės rajone. Su gimtuoju kraštu sieja artimi ryšiai – esu jaunasis ūkininkas. 2014 m. baigiau Vytauto Didžiojo universitetą, įgijau teisininko profesiją, magistro kvalifikacinį laipsnį. Su profesija susijusi mano darbo karjera – dirbu teisininku privačioje įmonėje. Esu vedęs, su žmona Simona auginame dvi dukras – Barborą ir Veroniką. Laisvalaikiu domiuosi automobilių sportu, kelionėmis, stalo žaidimais. Tačiau didžioji mano aistra, tampanti gyvenimo būdu, yra politika. Ji leidžia plačiau pažinti pasaulį ir žmones, ieškoti būdų jiems padėti, o pačiam – augti kaip asmenybei.
Tačiau pakaks apie mane. Tęskime apie Seimą. Tarp aplinkinių dažnai tenka išgirsti posakį, kad tas ar anas „eina“ į Seimą. Vėliau, kai jau pasirenkame naujuosius išrinktuosius, dažnai tenka susiimti už galvos dėl mūsų seimūnų ir retoriškai klausti savęs – kaip čia dabar tokius išsirinkome? Deja, tenka pripažinti, kad atskirų Seimo narių išsakomos įvairiausios sparnuotos frazės, garbės nedarantys žygiai bei nuolatinės rietenos nekelia pasitikėjimo šia institucija. Tada nenoromis susimąstau – o kodėl taip yra? Kartą diskutuojant su Akmenės rajono meru Vitalijumi Mitrofanovu teko iš jo išgirsti tokią mintį, kad potencialūs Seimo nariai turėtų rūpintis ne pačiu „ėjimu“ į Seimą, bet DARBU, kurį jie, kaip būsimi Seimo nariai, ketina atlikti, kad tinkamai atstovautų juos išrinkusiems žmonėms. Manau, kad negalėčiau pasakyti teisingiau, nei pasakė meras. Nevyniodamas žodžių į vatą galiu pagrįstai teigti, kad kaimiškuose rajonuose per paskutinę Seimo kadenciją gyvenančių žmonių padėtis, mano vertinimu, nė kiek nepagerėjo, o dažnas dar pridurtų, kad ji tik pablogėjo.
Per šios Vyriausybės valdymo laikotarpį teko stebėti besitęsiantį kaimiškų rajonų gyventojų atskirties nuo regionų centrų ir didmiesčių didėjimą. Neprisimenu nė vieno Seimo ar Vyriausybės sprendimo, kuriuo kaimiškų rajonų gyventojų kasdienybė būtų realiai palengvinta.
Važinėdamas po Kelmės ir Šilalės rajonus matau žmones, kurie su baime žvelgia į netolimą ateitį, nes baimintis tikrai yra ko. Turiu darbo patirties sveikatos apsaugos srityje ir matau, kad šioje srityje paslaugos realiai tolsta nuo vietos gyventojų. Vizito pas vieną ar kitą gydytoją konsultantą tenka laukti kone mėnesius, jeigu toks iš viso dirba rajone, o kraštutiniu atveju – važiuoti į gretimus rajonus ar didžiąsias ligonines. Tada nenoromis patenkame į „slenkančios“ medicinos privatizacijos gniaužtus, kai liekame priversti kreiptis į vietines privačias medicinos įstaigas, kuriose yra ir specialistų (dažniausiai dirbančių tose pačiose viešosiose įstaigose), ir paslaugos teikiamos laiku, nors mums neva garantuojamos „nemokamos“ medicinos paslaugos.
Panaši ir švietimo situacija. Nuo šių metų kaimiškų rajonų gimnazijos nebegalės komplektuoti vienuoliktų ir dvyliktų klasių su mažiau nei 21 mokiniu. Iki tol buvo reikalavimas šiose klasėse turėti ne mažiau kaip 12 mokinių. Toks pokytis – Vyriausybės nutarimas! Ši reforma įvelkama į aiškinimą, kad neva mažesnį mokinių skaičių turinčios ugdymo įstaigos negali užtikrinti ugdymo kokybės priešingai nei didesnės. Tačiau tai, mano vertinimu, tik begėdiškas matematinio taupymo išskaičiavimo slėpimas. Anaiptol, Kelmės rajono atvejis rodo, kad kai kurių mažesnių ugdymo įstaigų abiturientai brandos egzaminams paruošiami kur kas geriau nei didesnių, nes mažesnį mokinių skaičių turinčiose ugdymo įstaigose dirbantys mokytojai yra labiau pajėgūs skirti deramą dėmesį savo mokiniams, užtikrinti jų ugdymo kokybę. Tokia „reforma“ turi ir kitą neigiamą aspektą. Jaunos šeimos yra verčiamos palikti kaimus ir miestelius, važiuoti į rajonų centrus, kad ateityje nesusidurtų su rūpesčiais dėl jų vaikų ugdymo gimnazijos klasėse, kas savaime lemia gyventojų skaičiaus mažėjimą kaimiškose vietovėse.
Problemų yra ir daugiau. Tikriausiai nė vienas mano sutiktas kelmiškis ar šilališkis neišdrįs paprieštarauti, kad Lietuvos kelių būklė tapo apgailėtina. Daug kam teko labai nustebti išgirdus, kad vietoje 80 mln. eurų, kurie įprastai būdavo skiriami žvyrkelių Lietuvoje asfaltavimui, tebuvo numatytas 1 mln. eurų. Tai tiesiog atspindi Vyriausybės požiūrį į kaimiškų rajonų gyventojus. Jeigu negyveni aplink didmiesčius, kur vyksta plėtra, turi susitaikyti, kad asfalto iki tavo gyvenvietės teks laukti dešimtmečius. O ir pačių asfaltuotų kelių būklė sparčiai prastėja. „Via Lietuva“ duomenimis, norint sutvarkyti Lietuvoje esančius 6000 km prastos būklės valstybinės reikšmės kelių, reikia 5,4 mlrd. eurų, tačiau jokių finansavimo šaltinių, kaip žinote, tam neieškoma.
Regionuose gyvenantys žmonės kasdien susiduria su begale kitų problemų, apie kurias būtų galima rašyti ilgiausius tekstus. Ir tai tik dėl to, kad šie žmonės pasirinko savo ateitį kurti miesteliuose ar kaimiškose vietovėse. Todėl kandidatuodamas į Seimą vienmandatėje Kelmės-Šilalės rinkimų apygardoje keliu sau tikslą dirbti taip, kad būtų sprendžiamos regionuose gyvenančių žmonių kasdienės problemos. Netikiu, kad yra tik vienas kelias, t. y. gyventi „dviejų greičių Lietuvoje“, kur visavertis švietimas, sveikatos ir socialinė apsauga, kultūra, infrastruktūra ir kiti gyventojams būtini dalykai gali būti suteikiami tik regionų centruose, o likusioje Lietuvoje to tiesiog stokojama. Keliaudamas po Kelmės ir Šilalės rajonus sutinku tiek daug šviesių ir energingų žmonių, todėl sieksiu, kad jie nebūtų palikti likimo valioje, o jų vaikai nebūtų priversti išvažiuoti į miestus ar emigruoti į užsienį. Dėl to prašau Jūsų aktyviai mane palaikyti artėjančiuose Seimo rinkimuose. Spalio 13 d. Balsuokite už mane ir Lietuvos socialdemokratų partiją. Mano sąrašo numeris – 67.
Visi palaikantys mane ir mano idėjas, galite prisidėti finansiškai ir paremti rinkiminę kampaniją piniginėmis lėšomis.
Rinkiminę paramą iki 60 eurų galite pervesti šiais rekvizitais:
Gavėjas: Dainius Ivoškis
Sąskaitos nr.: LT71 7300 0101 8758 4459
Paskirtis: auka rinkimų kampanijai
Atliekant paramą iki 60 eurų tereikia nurodyti savo asmens kodą, tačiau tokia parama išlieka anonimiška.
Norint skirti didesnę sumą, reikalingi papildomi duomenys. Dėl jų susisiekite asmeniškai.
Iš anksto dėkoju Jums už Jūsų paramą bei palaikymą!
Jūsų kandidatas į Seimą vienmandatėje Kelmės-Šilalės apygardoje – Dainius Ivoškis.