Teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją turi ne tik mažiausias, bet ir vidutines pajamas gaunantys asmenys, kai už būsto šildymą patiriamos didelės išlaidos – primena Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).
Net jei anksčiau kompensacija nepriklausė, šiemet gyventojams verta pasitikrinti iš naujo. Pasikeitus pajamoms, šeimos sudėčiai ar išaugus šildymo išlaidoms, gali atsirasti teisė į valstybės paramą.
„Šildymo kompensacija nėra skirta tik mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms. Ji gali priklausyti ir tiems, kurie dirba, gauna vidutines pajamas, tačiau didelę jų dalį tenka skirti būsto šildymui. Pasitikrinti tikrai verta – kartais valstybės pagalba priklauso ir tuomet, kai žmonės patys to nesitiki.“
– Inga Ruginienė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė
Augantis gyventojų aktyvumas ir prognozės
Rugsėjo–spalio mėnesiais jau pateikta apie 145,5 tūkst. prašymų šildymo kompensacijai gauti – tai 4,7 tūkst. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.
Prognozė šiam šildymo sezonui: vidutiniškai apie 171 tūkst. gavėjų per mėnesį.
Numatomas biudžetas: 94–104 mln. eurų (galutinė suma priklausys nuo oro sąlygų ir šilumos kainų).
Palyginimui: Praėjusį šildymo sezoną kompensaciją per mėnesį vidutiniškai gavo apie 165 tūkst. žmonių, o iš viso išleista apie 69 mln. eurų.
Kaip apskaičiuojama kompensacija?
Skiriant būsto šildymo išlaidų kompensaciją taikomas universalus principas – nepriklausomai nuo šilumos kainų augimo, nepasiturinčių gyventojų išlaidos už šildymą negali viršyti 10 proc. jų pajamų.
Vertinant teisę į kompensaciją, atsižvelgiama į:
Asmens ar šeimos nuosavybės teise turimą turtą.
Gaunamas mėnesio pajamas „į rankas“.
Išlaidų dalį, skiriamą už būsto šildymą ir vandenį.
Valstybės remiamų pajamų (VRP) išskaita 2026 m.
Apskaičiuojant kompensaciją, iš gaunamų mėnesio pajamų atimama nustatyta VRP suma:
Kokios pajamos NĖRA įskaičiuojamos?
Apskaičiuojant vidutines pajamąs, gyventojų labui neįskaitoma nuo 20 iki 40 proc. tam tikrų išmokų ir pajamų (priklausomai nuo šeimos sudėties bei vaikų skaičiaus):
Išmoka vaikui (vaiko pinigai);
Dalis darbo užmokesčio (taip pat pajamos pagal verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymą);
Nedarbo, dalinio darbo, išeitinės bei ilgalaikio darbo išmokos.
Dėl šių išskaitų kompensacija apskaičiuojama palankesnėmis sąlygomis – nuo mažesnės pajamų sumos.
Svarbiausios sąlygos ir išimtys
Šildymo būdas: Kompensacija teikiama nepriklausomai nuo to, kaip šildomas būstas – centralizuotai, elektra, dujomis, malkomis ar kitu kuru.
Būsto nuomininkams: Kompensacija priklauso ir nuomojantis būstą, jei yra sudaryta rašytinė nuomos sutartis ir ji įregistruota Registrų centre.
Turintiems skolių: Įsiskolinę už šildymą ar vandenį gyventojai taip pat gali gauti kompensaciją, jei su tiekėjais yra sudarę sutartį dėl skolos padengimo dalimis (ir teismas nėra priteisęs išieškoti visos sumos).
Daugiabučių renovacija: Būsto savininkams, gaunantiems šildymo kompensaciją ir dalyvaujantiems daugiabučio renovacijoje, valstybė 100 proc. apmoka kredito ir palūkanų įmokas.
Kur ir kada kreiptis?
Prašymą pakanka pateikti vieną kartą per šildymo sezoną, o kreiptis galima viso sezono metu.
Preliminariai pasitikrinti, ar jums priklauso kompensacija, galite SPIS būsto šildymo kompensacijų skaičiuoklėje.
Prašymo pateikimo būdai:
Elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą: www.spis.lt
Tiesiogiai atvykus į savo gyvenamosios vietos savivaldybę.