Sodų bendrijos Lietuvoje vis dažniau tampa ne tik sezoninio poilsio vieta, bet ir nuolatiniu gyvenamuoju pasirinkimu. Augant būsto kainoms miestuose, dalis gyventojų ieško alternatyvų, o sodų sklypai tampa patrauklia išeitimi. Vis dėlto, kartu su šia tendencija ryškėja ir kita problema – statybos reglamentavimas, kurį kai kurie politikai laiko pernelyg sudėtingu.
Seimo narys Linas Jonauskas siūlo keisti šiuo metu galiojančią namų statybos sodų bendrijose tvarką. Anot jo, dabartinis reguliavimas yra perteklinis ir sukuria papildomą finansinę bei administracinę naštą gyventojams. „Dabartinė namų statybos soduose tvarka – perteklinis biurokratizmas ir papildomas pasipinigavimas iš žmonių“, – teigia politikas.
Reaguodamas į susidariusią situaciją, parlamentaras įregistravo Sodininkų bendrijų įstatymo pataisas. Jomis siūloma grįžti prie ankstesnio reguliavimo, pagal kurį sodo sklypuose būtų galima be statybos leidimo statyti iki 80 kv. metrų ploto ir iki 8,5 metrų aukščio gyvenamuosius namus.
Šiuo metu galiojanti tvarka, įsigaliojusi 2024 metų lapkritį, numato kur kas griežtesnius ribojimus. Be statybos leidimo leidžiama statyti tik iki 50 kv. metrų ploto ir iki 5 metrų aukščio statinius. Didesniems pastatams būtini projektai, leidimai ir įvairūs derinimai, kurie gyventojams dažnai kainuoja tūkstančius eurų bei užtrunka ne vieną mėnesį.
Pasak L. Jonausko, tokia sistema neatsižvelgia į pasikeitusią sodų bendrijų paskirtį. Jei anksčiau jos buvo orientuotos į trumpalaikį poilsį, šiandien vis daugiau žmonių čia kuriasi nuolatiniam gyvenimui. Todėl, jo nuomone, būtina sudaryti palankesnes sąlygas būsto statybai, mažinant perteklinius reikalavimus.
Siūlomi pakeitimai, anot iniciatoriaus, leistų gyventojams greičiau, paprasčiau ir mažesnėmis sąnaudomis įsirengti savo namus. Vis dėlto, kaip ir daugelis teisėkūros iniciatyvų, šis pasiūlymas greičiausiai sulauks diskusijų – tarp siekio mažinti biurokratiją ir poreikio užtikrinti statybų kokybę bei teritorijų planavimo principų laikymąsi.